Magyar

Kiejtés

  • IPA: [ ˈbont͡soloːorvoʃ]

Főnév

boncolóorvos

  1. Boncolásokat végző orvos. [1]

Etimológia

boncoló +‎ orvos

Ragozás

boncolóorvos ragozása
eset/szám egyes szám többes szám
alanyeset boncolóorvos boncolóorvosok
tárgyeset boncolóorvost boncolóorvosokat
részes eset boncolóorvosnak boncolóorvosoknak
-val/-vel boncolóorvossal boncolóorvosokkal
-ért boncolóorvosért boncolóorvosokért
-vá/-vé boncolóorvossá boncolóorvosokká
-ig boncolóorvosig boncolóorvosokig
-ként boncolóorvosként boncolóorvosokként
-ul/-ül - -
-ban/-ben boncolóorvosban boncolóorvosokban
-on/-en/-ön boncolóorvoson boncolóorvosokon
-nál/-nél boncolóorvosnál boncolóorvosoknál
-ba/-be boncolóorvosba boncolóorvosokba
-ra/-re boncolóorvosra boncolóorvosokra
-hoz/-hez/-höz boncolóorvoshoz boncolóorvosokhoz
-ból/-ből boncolóorvosból boncolóorvosokból
-ról/-ről boncolóorvosról boncolóorvosokról
-tól/-től boncolóorvostól boncolóorvosoktól
boncolóorvos birtokos ragozása
birtokos egy birtok több birtok
az én boncolóorvosom boncolóorvosaim
a te boncolóorvosod boncolóorvosaid
az ő/ön/maga
az önök/maguk
boncolóorvosa boncolóorvosai
a mi boncolóorvosunk boncolóorvosaink
a ti boncolóorvosotok boncolóorvosaitok
az ő boncolóorvosuk boncolóorvosaik

Jegyzetek

  1. Magyar értelmező kéziszótár. Főszerk. Pusztai Ferenc. 2. kiad. Budapest: Akadémiai. 2003. ISBN 978-963-05-8416-6