διάκονος
Ógörög
διάκονος (diákonos)
Kiejtés
- (Kr.e. 5. század, attikai) IPA: /di.á.ko.nos/
- (Kr.u. 1. század, egyiptomi) IPA: /diˈa.ko.nos/
- (Kr.u. 4. század, koiné) IPA: /ðiˈa.ko.nos/
- (Kr.u. 10. század, bizánci) IPA: /ðiˈa.ko.nos/
- (Kr.u. 15. század, konstantinápolyi) IPA: /ðiˈa.ko.nos/
Főnév
διάκονος • (diákonos)